UAB „Santavilte“
„Santavilte” direktorius dr. Andrius Čapas
Energijos vartojimo efektyvumo, robotikos ir mechatronikos sričių žiniomis bei patirtimi išsiskirianti UAB „Santavilte” yra tvirtas „Rocket Cluster“ įmonių komandos narys. Pasak dr. A. Čapo, bendras darbas su kitomis inžinerijos įmonėmis suteiks galimybę pateikti kur kas platesnį paslaugų paketą nuo projekto sumanymo iki gamybos.
Iš visų UAB „Santavilte” paslaugų galima išskirti profesionalius ir aukštos kompetencijos reikalaujančius nestandartinius inžinerijos sprendimus, tarp kurių ir jėgos bei valdymo spintų projektavimas ir surinkimas, PLV pramoninių ir įterptinių kompiuterių bazėje programavimas, šiuolaikinių greitaeigių duomenų perdavimo sistemų projektavimas ir diegimas, SCADA programavimas ir kt. Tačiau pačio A. Čapo pasiteiravus, ką galima įvardinti kaip vieną pagrindinių įmonės laimėjimų, vadovas mini daugiau nei 30 pramoninių žvejybinių laivų modernizacijos bei šaldymo automatikos projektų.
„Praėjusiais metais pasirašėme sutartį su viena lyderiaujančių šaldymo įrangos gamintojų įmonių Nyderlanduose „GEA Refrigeration Technologies“ dėl penkių laivų valdymo sistemų suprojektavimo ir surinkimo. Įmonės laimėjimas yra tai, kad tokie klientai patys mus randa ir užmezga ryšį, sužino apie mūsų darbus ir nori bendradarbiauti“, – sakė „Santaviltė” vadovas.
Šiuo metu inžinieriai siekia sukaupti dar daugiau žinių bei patirties dirbant vaizdų atpažinimo bei nestandartinių ir pramoninių robotų valdymo srityse.
„Dirbti inžinerijoje – tai nuolat tobulėti. Ji keičiasi, juda į priekį. Vis dažniau išgirstame tokius terminus kaip pramonė 4.0, debesų technologijos, gilus mokymasis (angl. „Deep Learning“) ir algoritmai, bet reta įmonė Lietuvoje žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis“, – samprotavo dr. A. Čapas.
Pašnekovo teigimu, dabar visų akys inžinerijoje yra nukreiptos į robotų integravimą. Tačiau tai priklauso nuo jų atsipirkimo laiko. Dėl gerokai pigesnės darbo jėgos robotų atsipirkimo laikas yra gerokai ilgesnis, todėl Lietuva čia kol kas atsilieka nuo Vakarų Europos šalių. „Daugeliui neturtingų Lietuvos įmonių naujų robotų atsipirkimo laikas tampa per ilgas naujų ir brangių technologijų integravimui. Pastebima, kad kai mechanika dar galėtų tarnauti, elektronika beviltiškai pasensta.
Pavyzdžiui, dešimtmetį Vokietijos automobilių gamybos įmonėse atidirbusio roboto mechanika yra kaip nauja, bet per tą laiką pasikeitė kokios dvi valdymo sistemų kartos. Vienas iš artimiausių įmonės uždavinių yra senesnių robotų valdymo sistemų atnaujinimas ir integravimas į gamybos procesą. Šią idėja palaiko ir tokius sprendimus žada finansuoti kai kurie Lietuvos bankai. Tai turėtų keisti situaciją ir Lietuvoje“, – apie planus ir perspektyvas ateičiai kalbėjo profesionalas.
Galerija
